Kūnas mūsų reakcijas į stresą fiksuoja anksčiau nei galva

Rugsėjis daugeliui suaktyvina nerimą. Pasikeitęs tempas reikalauja griežtesnės struktūros, o vidinė sistema dar nespėja persijungti, tačiau mes patys ar aplinka jau norime rezultato. Iš visų kampų skrieja nebylūs raginimai: rezultato, rezultato, rezultato! Pamenu, net mokykloje pirmosiomis mokslo metų dienomis rašydavome patikrą – kiek prisimename po vasaros atostogų. Tad kūnas mūsų reakcijas į stresą fiksuoja anksčiau nei galva. Spaudimas krūtinėje, įtampa žandikaulyje, paviršutinis kvėpavimas, nemiga. Kartais – energijos perteklius, kuris neturi kur išeiti. Visi šie simptomai dažnai ignoruojami, nes rugsėjis laikomas pradžia, startu.

Jei norime būti aktyvūs ir kūrybingi, turime pirmiausia būti sąžiningi su savimi: įsiklausyti į save, pamatyti, kiek šiuo metu iš tikrųjų esame pajėgūs ir ar tikrai pasiruošę nerti į rugsėjo siūlomą struktūrą.

Kūnas mena viską. Net tai, kas sąmonei atrodo nesvarbu. Mes akcentą perkeliame ne į tai, kaip jaučiamės, o į tai, ką galvojame. Kūnas reaguoja į jausmą. Mūsų ryžto dažnai užtenka tik porai mėnesių – iki pirmo ligų sezono. Beje, ar kada pagalvojote, kodėl jis prasideda būtent tuomet, kai labiausiai norisi ramybės, atjautos, žmogiškos šilumos? Gal kūnas šaukiasi pagalbos? Gal prisimena senas situacijas, užlaikytas reakcijas, sprendimus, kurie buvo būtini išlikimui, bet ne mums? Tada atsiranda nerimas, kuris išvargina. Prie jo prisijungia susierzinimas, sukeliantis nemigą. Kartais tai pavadiname jautrumu ar silpnumu. Kiekvienas randame epitetų, kurie būseną tik apsunkina.

Svarbu nepamiršti: visas užduotis gyvenime atlieka kūnas. Ir prieš keičiant struktūrą – tiek iš laisvesnės į griežtesnę, tiek atvirkščiai – reikia padėti kūnui integruotis į mūsų gyvenimą. Kad visos funkcijos – psichinės, emocinės ir fizinės – derėtų tarpusavyje. Tik tuomet būsime maksimaliai produktyvūs be žalos sau. Šiame procese nepakeičiamas pagalbininkas yra B.E.S.T. terapija.